Indrės kursus pavadinčiau Atgimimu.taip : Savęs atradimas, išsilaisvinimas nuo skausmo ir kančios Tai lengvumas, be praeities naštų ir pančių Pasitikėjimas savimi, o ne nosimi braukyti žemės paviršius Pajausti ir atrasti gyvenimo malonumus. Kai po daugelio metų, vėl pradedi matyti ryškias gyvenimo spalvas, girdėti paukščių ir medžių melodijas Sutikti rytojų su dėkingumu ir meilę Pamatyti ir išgirsti save iš šono Išlikti ramiai, bet kokiame išbandyme, kai nori vėl grąžinti į senas vėžias Gebėjimas pajausti širdimi, o ne vien pasikliauti protu Pasitikėti savimi ir priimti kitus, kokie yra Lengvumas, ramybė, taika širdyje Už meilę, nuoširdumą, atvirumą, gal kartais ir griežtumą. Jaučiu didelę padėką už šiuos nuostabius potyrius Indrei.

Miela, Indre, dėkoju tau, kad eidama su tavimi kartu 1,5metų sužinojau tokius paprastus, gyvenimiškus dalykus: Kad kuklumas nėra pati geriausia savybė, kaip mums buvo diegiama nuo vaikystės Kad vaikščioti visada su KARŪNA nėra pasipūtimo ar išdidumo išraiška, o meilės sau, pasitikėjimo savimi ir savivertės pajautimo būdas Kad niekieno nuomonė nėra tokia svarbi, kaip savo širdies pajautimas Kad reikia džiaugtis kiekviena savo gyvenimo diena, valanda ir akimirka, nes praėjusi akimirka jau yra praeitis. Dėkoju, kad Kūrėjas suvedė mus, kad per šią kelionę į savęs pažinimą ,čia radau nuostabių bendrakeleivių ,su kuriais tapome draugais. Myliu tave labai labai. Daug daug meilės ir šviesos tau ir visiems, kurie yra šalia tavęs.

Ateidama pas Indrę prieš gerą pusmetį, buvau pilna baimių, nepasitikėjimo savimi, žaizdota iki randų, pasimetus, be energijos, nežinodama kas esu ir kuo noriu būti. Indrė davė visus įrankius darbui su savimi. Davė visus raktus, kuriais pati atrakinau širdį į save. Čia Išsigydžiau visas baimes, nuoskaudas ir pyktį. Pamilau save, savo jausmus. Išmokau neapsimetinėti, save priimti kokia esu be pagražinimų. Išmokau pasakyti ne. Išmokau nepataikauti ir gyventi dėl savęs, ne dėl kitų. Išmokau džiaugtis šia akimirka. Kiekviena smulkmena. Dabar pasaulis man ryškesnis, oras atrodo net Gaivenis. Rūkas nuo akių nuslinko. Fizinė sveikata kaip juoda ir balta kaip jautėsi prieš ir po! Indrė parodė kelią į šviesą, kuri slypi pas kiekvieną is mūsų. Nors tas kelias nėra vien rožėm ir pūkeliais nuklotas, bet jis tikras. Tyras, tikras, tavo išjaustas kelias į transformaciją. Ir kai ateini į tokį tašką ir atsisuki atgal, suvoki, kad kelio atgal nėra. Tik į priekį! Dar suvokiau, kad pas kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, rases, lyties ar religijos, slypi begaliniai potencialai! Absoliučiai pas kiekvieną! Tik reik ateiti pas teisingą mokytoją, kuris duos teisinga raktą. Labai džiaugiuosi, kad mano mokytoja - Indrė! Nei minutei nesuabejojau, kad teisingai pasirinkau. Ji - švelni, griežta, konkreti ir tiesiai į tikslą! Ačiū, Indre! Man tu kaip angelas, pasiųstas į Žemę padėti žmonėms rasti raktą į savo širdį, į savo laimę.

Išsivaliau daug baimių, žinau kaip tvarkytis su stresu, situacijas vertinu kitaip. Iki kurso GĖRIAU RAMINAMUOSIUS, dabar net minties tokios neturiu. Pasikeitimai nuostabūs! Nesitikėjau TIEK DAUG! Tai pats geriausias dalykas mano gyvenime. Nežinau kur būčiau jei ne Laikas gyventi kursas. Aš dabar gyvenu ir džiaugiuosi gyvenimu. Esu begaliniau dėkinga už tai. Dėkoju, Indre. Jūs pakeitėt mano gyvenimą.

Situaciju buvo daugybe paciu ivairiausiu pagal sunkumo skale nebuvo lengvos , kadangi mano charakteris neleido sleptis nuo ju , taigi priemiau visas kiek tik pajegiau … Visko ten buvo ir tikrai daug . Mano vedlys , mano apsauga , mano talismanas , viskas buvo mano tikejimas , meile zmonems . Pasitikejimas visais iki kol gaudavau “per galva” … po to dziaugdavausi kad dar gyva ir vel pirmyn … Tiek daug kartu griuti keltis ir vel griuti ir vel keltis priverte mane ieskoti isejimu … Sutikau gyvenime daug NEPAPRASTU zmoniu nes kazkodel man labiau patiko sis kelias nei tik knygos . Taciau to skausmo kuris buvo susisluoksniaves mano krutineje negalejo niekas “iskrapstyti “ … Taigi vis likdavau ieskojime su viltim kad rasiu … Panasu kad radau tai ko reikejo pries beveik metus , kai you tube radau Indres viena is vebinaru . po to , Laikas gyventi kursa , bet tai buvo tik gera pradzia , Paskutinis posukis ir tikrai labai noriu tiket kad jau paskutinis , nuo praitu metu lapricio …. Su meditacijomis , kasdienine praktika as atradau ramybe !! Patikrinimus gaunu ir dabar bet nebe taip daznai ( jau speju ikvepti oro , bet labiausia patinka suprasti kad tai tik patikrinimas ir prisiminti ka ismoke kursai , kaip neiskrypti is kurso … Nezinau kaip as buciau buvus jai tas zinias ir pagalba buciau turejus bent pries 22 metus , kur as buciau dabar … Bet dabar as labai dziaugiuosi tuo kas as esu , ka turiu … kaip galiu judeti i prieki su sviesa ir ypac kad galiu judeti ir pasviesti ne tik sau …

Tikrai labai galinga meditacija, atrodo net paaugau po jos, o tas grįžimas namo tai kažkas tokio. Labai giliai palietė širdį. Naktį tarsi miegojau, tarsi nemiegojau, keistai labai, tačiau ryte buvau labai žvali. Šiandien labai produktyvi diena, pradėjau judinti darbus, kurių nesiryžau pradėti keletą mėnesių ir buvo jausmas, kad esu akligatvy. Tai šiandieną durys prasivėrė ir migla pradėjo sklaidytis... kaip sakant gera pradžia pusė darbo. Būtinai kartosiu vėl.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kartojimas Indrės meditacijų man labai padeda. Kiekvieną kartą atrandu kažką naujo ir ne jei atrodo, kad jau beveik mintinai žinau kas poo ko eina, vis tiek tą pačią meditaciją išgirstu, įsivaizduoju kitaip. Turim nuostabią mokytoją ir dėkokim Dievui, kad turime tokią galimybę.

Dėkui. Nuo info ir man blogą. Atvedė širdis pas Indre ir kitų ne praktikų nei mokytojų nereik. Indrės mokymai veikia. Dėkinga Indrei ir taip pat visoms dalyvaujančioms šiuose mokymuose.

Labas vakaras Indre noriu pasidalinti savo džiaugsmu , ir noriu pasidžiaugti , kad jūsų programa Expresas Sielai tikrai veikia baigusi programą tikrai pajutau palengvėjimą.. buvo visko dirbant su programa ir džiaugsmo ir ašarų, dirbau kantriai ir sąžiningai ...poros dienų atgal rytas nustebino pačią ..anksti ryte nubudusi tiesiog pajutau savyje sielą buvo gera ja jausti ir stebėti kaip ji bunda nu tiesiog nepasakomas jausmas ją jausti .. gaila tik daugiau nebeišeina pajausti ..nusprendžiau kartoti jūsų programą ir valyti gyliau .Ačiū jums, kad esate.

Meditacija buvo super (turiu omeny ta pirmoji). Man tokius prisiminimus atvėrė... Aš, asmeniškai gal iki kokių 6,5 metų, kol buvau mažytė, neprisimenu visiškai nieko iš savo gyvenimo. Pirmiausia ką aš pamenu - tai, kai atsikraustėme į naują daugiabutį, gavau dovanų skėtį su Vinipuchu, pamenu toks žydras, naujas. Aš jį tą pačią dieną sulaužiau. Šokau nuo spintos ant lovos su išskleistu skėčiu ir sulaužiau jį. Paskui, kitą dieną, su didžiausia temperatūra, su greitąja išvežė operuoti anginą. Vat tokie pirmieji prisiminimai. Pameditavus, kai išgirdau Indrės žodžius (jau tiksliai nepamenu kokia seka jie ėjo) - gera grįžti namo, ar sugrįžti namo, kažkas panašaus - man net silpna pasidarė, iškilo labai ryškūs prisiminimai, kaip aš, vos ne kūdikis būdama, verkdavau ir vis sakydavau - nenoriu aš čia būti, čia ne mano namai, aš taip noriu namo, man sakydavo - baik čia išsidirbinėti, namuose esi... Dabar supratau - ne mano čia namai, aš tikrai noriu grįžti namo, niekada nebuvo čia mano namai, nežinau, kas buvo prieš tai (pastaruoju metu labai domiuosi tuo), kaip aš čia patekau, bet tikiu - grįšiu namo. Ir tik to sieksiu visomis jėgomis. 🙂

Praeitos savaitės kasdieninis gyvenimas su šalia turint kursą, Indre kaip gide, tapo ypatinga... pagrindinė, antradienio meditacija, tapo pagrindine. Atrodo, tiek daug kursų, pritrenkiančių patirčių, net ir transformacijų turėjau per gyvenimą, bet tik dabar iki galo supratau, kiek daug skolinga sau buvau likusi, nors visa tai dariau, atrodo, dėl savęs! 🙂 Ačiū, kaip visada, Indrei ir visiems, kas dalinasi, nes taip lengvai surasti save, na, kitais žodžiais tariant, pamatyti save tarsi iš šalies, o tada imtis pertvarkymo veiklos. 🙂 Nežinau, kaip Jums, o man visada buvo lengva padėti, patarti kitiems, štai o dabar gyvenu naujienoje: atkreipiu dėmesį į save, ką sako mano širdis. Pirmiau skubu užtikrinti savo ramybę ir tada ateinu pas kitus. Dar didesnis džiaugsmas padedant, nes pačios būsena neišsekinta!

Ačiū už meditaciją, ačiū už kursą, ačiū už vedimą. Buvo labai stipru, atrodo, kad visas skrandis su savo turiniu išlips per gerklę. Viskas nurimo, aprimo. Vadinasi, dar visko yra ir yra, kur padirbėti. Džiaugiuosi ir vėl būdama jūsų kurse. Su meile ir dėkingumu. Jums ir visai grupei daug šviesos ir Kūrėjo vedimo.

Ačiū labai. Buvo labai stipru. Ašaros tryško vos ne visą meditaciją. Atrodo, nieko nepraleidau, bet norisi kartoti dar ir dar, kad būčiau tikra, kad ta pasauga, ta šviesa, apsupo mus šį vakarą, kad tikrai mus lydi... tai nebuvo sapnas! Tai jau su mumis ir mes jau einame tuo MŪSŲ nuosavu keliu, be primestų rodyklių. Kaip gera turėti galimybę ir ja pasinaudoti, ir pagaliau iš tikrųjų sužinoti, kas esu, kokia mano misija šiame gyvenime ir galėti ją pildyti su mūsų visų Kūrėjo šviesos ir meilės pagalba. Ačiū, Indre, ačiū visiems, kad esate čia!

Dabar užsidėjau karūną... ir... pradėjau verkti nuo Indrės žodžių, tokių įtaigių, stiprių... nuo naujos būsenos (manau, nesu nešiojusi karūnos). Džiaugiuosi, kad esu šią savaitę namuose, ne darbe. Taip pat džiaugiuosi, kad vėl pradedu kelionę su tokiu stipriu vedliu - Indre. Rodos, paskutinę minutę įšokau. Net ir sapnas buvo, kad einu į nuostabiai gražią, baltą salę, o ten visi jau susirinkę, vėl susėdę prie stalų, likę tik keletas vietų. Ir aš dairausi, randu, kur atsisėsti. Žinau, kad prasidės kažkas nuostabaus. Ačiū visiems. Dėkoju Indrei.

Šiandieną namie, užsidėjusi karūną, pasijutau tvirtai stovinti ant kojų. Nors nuo ryto nerimas kaustė, nes šiandieną turėjau svarbų man susitikimą, kur galvojau teks savo poziciją atstovėti teisiškai pagrindžiant. Ėjau su meile ir šviesa. Mano nuostabai susitikimas peraugo į malonų pokalbį, visiškai jokios priešpriešos ir bendras sutarimas. Išėjau šoko būsenoje. Bet taip, turbūt, kuriami stebuklai! Dėkui, kad esate!

Šiandieną kartojau meditaciją, atkreipiau dėmesį į kitus dalykus, rodos, kai ką naujai išgirdau! Dabar sėdžiu apsvaigusia galva su karūna. 😉 Kartoti, sakyčiau, būtina, kad tikrai viskas susitvarkytų...

Dalinuosi savo rezultatais po kurso Nors dirbau tyliai ir pačiai atrodė, kad nieko labai nenuveikiau, bet vis dėlto tai nėra taip ir mažai: * gavau daugybę žinių, kurios atnešė protui reikalingų suvokimų. * patyriau daugybę momentų"ahaaa - pasirodo ne man vienai taip atrodo" * dabar priimu save taip, kaip dar niekada nesu priėmusi. * pagaliau išgirdau ir sukūriau gražų ryšį su vidine mergaite. * pajaučiau, kad tai, ką kuriu, yra vertinga. * supratau, kad tas balsas, kurio niekada nepavyko nutildyt ir dėl kurio nuolatinio skambėjimo buvau supančiojus save kaltės grandinėm, ir buvo širdies balsas. Tas vienintelis teisingas, o aš tiek laiko su juo kovojau... * pajaučiau daugiau tėkmės ir pasitikėjimo gyvenimu. * suvokiau ne vieną pamoką ir patyriau kaip jaučiasi frazė "iš esmės keičiasi viskas". * išmokau be kaltės brėžt ribas ir kartais pabūt kitam nepatogia. * supratau, kad turiu sau vietą šiam pasauly.Gyvenimo balanso kursą apibudinčiau taip: iš esmės keičiasi viskas! Šis kursas sugrąžina į pajautimą to, kas kiekvienas esame iš tikrųjų. Didžiulis dėkingumas Indrei už suteiktas žinias ir įrankius kelionei į save. Siunčiu daug daug šviesos ir meilės. Dėkoju kursiokams už dalinimąsi pačiomis įvairiausiomis patirtimis. Labai dėkoju tiems, kas dalinosi savo piešiniais. Jūs įkvėpėte ir mane išdrįsti pabandyti, nors visada būdavo 1001 pasiteisinimas, kodėl to nedaryt. O kaip tik tai nubraukė nuo manęs krūvą blokų tarsi savaime, kaip koks užraktas būtų nukritęs. Labai labai dėkoju visai Gyvenimo balanso šeimynai už šią kelionę. Siunčiu visiems daug daug šviesos ir meilės.

Noriu ir aš padėkoti Indrei už viską ką ji padarė man ir daro mums visiems. Prieš pusantrų metų "aš stovėjau ant bedugnės krašto" su didžiausia baime -mirties baime, ji labai stipriai valdė mano gyvenimą nuo vaikystės, bet Indrės dėka ir didžiausiomis pastangomis pagaliau šiandien aš galiu gyventi, džiaugtis gyvenimu, mylėti ir būti mylima, nesiliausiu dėkoti tau aš ir mano vyras, nes pasikeičiau visu 100%, myliu tave, apkabinu ir būsiu visą gyvenimą dėkinga Tau ir Kūrėjui kad radau tave ir save, didelis didelis dėkui, tu nuostabi, daug šviesos ir meilės Tau ir tavo šeimai.

Prieš metus ir du mėnesius, buvau beviltiškoje padėtyje, žemė slydo iš po kojų... viskas atrodė beviltiškai..., tada atsimenu paprašiau Dievo pagalbos arba pasiimti pas save. Ir tiesiog be tikslo atsidariau FB, o čia, tarsi atsakymas į mano maldą, iššoko Indrės postas "GAL JAU LAIKAS GYVENTI?!" tai buvo man tarsi atsakymas į mano maldas. Pažiūrėjau ten siūloma kažkokį vebinarą, kur tarsi ji kalbėjo tada būtent man... Ir aš jai parašiau, kad manau, kad ir man jau laikas gyventi... Indrė man paskambino ir prasidėjo mano kelionė. Praeiti metai nebuvo lengvi, bet kad be galo įdomūs ir pilni atradimų tai jau tikrai. Dėkoju tau Indre iš visos širdies, dėkoju Kūrėjui, kad atsiuntė Tave į mano gyvenimą. Dėkoju Tau už tuos papurtymus ir pastatymus į vietą, kurių man tada tikrai labai reikėjo. Ir jei ne tai, tai vargu bau ar būtų kas padėjęs. Ir ta AŠ, kuri buvo prieš metus laiko ir ta, kuri yra dabar yra kaip du skirtingi žmonės. Transformacijos ir stebuklai vyksta tikra ta žodžio prasme. Atsikračiau ir perlipau per begales baimių, pradėjau gerbti, vertinti ir mylėti save, sužinojau kas aš esu ir ko aš noriu, net išdrįsau svajoti ir to siekti. Ir šiandien dar tikrai nėra taip, kaip kad norėčiau, kad būtų, ir kartais užeina silpnumo akimirkos, bet aš turiu tikėjimą, pasitikėjimą ir įrankius, kaip man iš to išeiti. Ir Indre, tu vis tiek esi su manimi kiekviena mielą dieną, kad ir kas bevyktų. Dėkoju Tau, kad buvai tada kai labiausiai reikėjo, dėkoju Tau, kad esi šiandien ir dėkoju tau, kad manau ilgai dar ir būsi... Daug daug šviesos ir meilės Tau!

INDRE, ESU DĖKINGA TAU ! Man vienu sudėtingiausiu gyvenimo etapu buvai šalia. Tik vedimas man padėjo nepalūžti, o dar labiau sutvirtėti. Tu padėjai man pradėti formuoti stuburą savo gyvenime... Kuris davė stabilumą. Gyvenimas per šio kurso laiką atnešė daug dovanų... taip pat ir daug išbandymų, kuriuos nežinau ar kitu atveju būtų pavykę atlaikyti... Bet laimė yra ten, kur esi, su tuo ką turi čia ir dabar - tik mokėk pamatyti. Nebeklausiu savęs, "o kodėl man". O priimu, kaip pamoką su dėkingumu.. Nes viskas vyksta geriausia linkme man, taip kaip gali būti. Ačiū už tą meilę, šviesą, išmintį ir gėrį, kuriuo daliniesi. Tavo žinutės visada tokios, kokios reikia. Gyvenimas pilnas stebuklų, o juos pamatyti lengviau yra drauge. Dėkingumas už besąlygišką atsidavimą . Dėkoju Dėkoju Dėkoju.ps. sulaukiau aš savojo stebuklėlio, kuris viduje sakė, jog per vasarą turiu įvykdyti kursą... Nes nuojauta kuždėjo, jog geresnio laiko tam nebus.. Tai taip ir nutiko.. Man nepavyko jų pabaigti, bet garsiai išsikeliu Sau tikslą - pabaigti kursus.

Lygiai prieš metus man LIKIMAS LEIDO atrasti INDRĘ ir pažinti plačiau jos mokymą , bei neįkainojamas žinias.Atėjau pasiklydusi ir pasimetusi. Daug visokių žinių į save prisidėjusi, bet nieko iki galo neįsisavinusi. Kupina baimių dėl ateities, darbo, santykių, nuosavybės reikalų. Nebuvo ryžto priimti sprendimus , nors 7metai kaip ėjau savęs pažinimo ir transformacijos keliu. Startavau nuo kurso “ Gyvenimas be baimių” . Vos po kelių savaičių ar mėnesių mačiau realius pokyčius susidūrusi su ankstesniais savo baimių šaltiniais. Pamilau ir prisijaukinau vandenį, ėmiau toleruoti bites. Vėliau sekė kursas “ Laikas gyventi”, “ Gyvenimas balance” . Tai sakyčiau pamatinis kursas išgydant begales žaizdų. Atėjo supratimas kaip tapti savo gyvenimo ašimi, tvirtu stuburu, aiškiai žinant ko noriu ir kur einu. Keitėsi savęs vertinimas ir pajautimas. Atėjo supratimas kur aš noriu ir galiu skirti savo energiją , ir kokiais savo poelgiais ją švaistau. Atėjo atsakomybės už save jausmas. Gavau ir šiandiena taikau daugybę įrankių kurti savo ir kitų realybę. Išsisprendė daug nervų kainavę NT reikalai. Pakeičiau darbą, įgyvendinau savo svajonę ir išėjau dirbti sau ir rūpintis savo verslu. Išėjau iš toksiškų santykių. Supratau ryšį tarp to kaip mano vidinė būsena ir elgesys su savimi , tikrumas ir atvirumas kuria mano realybę ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Atsirado laisvumas kūne ir mintyse, besąlyginis pasitikėjimas gyvenimu ir visatos vedimu. Supratau, kad mano potencialas yra begalinis. Stipriai keitėsi finansinė situacija į gerąją pusę. Atidaviau dalį skolų. Ženkliai gerėja ir gyja santykiai su tėvais . Ištirpo pretenzijos, žaizdos, blokai trukdę paprastai, nuoširdžiai, atlaidžiai bendrauti, priimti juos tokius kokie yra ir jausti dėkingumą. Kai ėmiau kasdienoje į viską žiūrėti su meile , daryti iš meilės , tai ir aplinkui esančios širdys ėmė šilti ir atsiverti. Dabar žinau kada einu vedama širdies, einu savo tikruoju keliu. Ėmiau vertinti savo gyvenimą dar stipriau, dalintis įgytomis žiniomis ir praktikomis su savo artimom sielom kam šiuo metu labai reikalinga, kam reikalingas sustiprinimas.Labai AČIŪ Indrei už vedimą , begalinę kantrybę, energiją ir didelę širdį Tęsiu savo kelionę ir mokslus ! Ačiū bendraminčiams, sielos draugams keliauninkams už įdomią , prasmingą kelionę kartu.

Šiandien, po savaitės pertraukos, atsidariau gyvenimo balanso četą. Galvoju, peržvelgsiu, baigėsi džiugių veiklų maratonas ir galima vėl sugrįžti į sielos šviesėjimo buveinę. O čia! Pradžia pabaigoje! O aš visą savaitę kaifavau nuo apčiuoptos besąlyginės meilės žmonėms manyje! Priėmimas ir giluminis atleidimas sužydėjo manyje! Ir nešiojau dėkingumą už pusmečio transformaciją, kurios vaisiai prisirpo po audringų vidinių ir išorinių dramų, besipinančių su tikėjimu, kad kelias tikrai atves į tikrą meilę! Šiandien aš esu laiminga ir jaučiu kiek daug per savo užgimusią vidinę ramybę ir pasitikėjimą duodu šalia manęs esantiems!

Šį daugiau ,kaip dviejų metų kelią su Indre pavadinau IŠ ŠIRDIES Į ŠIRDĮ. Esu Indrei dėkinga už duotus įrankius. Sau esu dėkinga, kad juos paėmiau į rankas ir dirbau. Rezultalas - Išmokau gyventi LENGVUME Seną paleisti, Skausmą išgydyti, Naują priimti, Su meile ir dėkingumu. Savęs nespausti, viskas kas eina-eina su lengvumu ir iš širdies... Dėkoju, dėkoju, dėkoju Viskas vyksta pačiu geriausiu būdu pagal Kūrėją.

Su Indre, šviesos keliu, pradėjau eiti visai nesenai nuo čiato pradžios. Aišku, jaučiuosi dar per anksti išmesta iš lizdo, bet... Indrė suteikė man sparnus, davė pradžią, o skristi dabar aš turiu išmokti pati. Viską aš turiu, viską AŠ galiu, iš visos širdies Dėkoju, dėkoju, dėkoju.

Prieš kokius 5-erius metus, vienų mokymų metu reikėjo atlikti užduotį raštu: parašyti, kaip įsivaizduoju save, savo gyvenimą po 30 metų. Na, mąstau tada: kai tau jau virš 50, ką jau čia beįsivaizduosi, besumąstysi. Viskas ir taip aišku: sudėjau skaičius ir gavau-bus virš 80 ir daugiau. Bet parašiau : noriu gyventi, būti su bendraminčiais, vienybėje su jais, su gamta. Parašiau ir paleidau į erdvę. Tebūnie, nors neįsivaizdavau kaip tai įvyks. Ir vau! Tai jau pildosi, jau vyksta! Jau esu su bendraminčiais. Nuoširdūs troškimai visada išsipildo! Prieš metus pažinau Indrę. Buvo balandžio mėnuo. Aš pavargus, viduje sumaištis, ėjimas per gyvenimą tarsi užrištomis akimis. Viduj sielos šauksmas, o kur eiti, ką daryti? Nežinau. Tik žinau, kad turiu eiti ir eiti... Būna, taip pavargstu, kad norisi sustoti ir ilgai ilsėtis. Indrė atėjai lengvai, paprastai. Vienąkart išgirdau ir to užteko. Pradėjau nuo kurso "Laikas gyventi". Naujos patirtys, naujas požiūris į daugelį dalykų, sričių. Duoti galingi įrankiai, gal dar ne iki galo suvokti. Ir nuolat lydi jausmas, kad pažįstu tave jau taip seniai. Per meditacijas, vebinarus, mokymus davei labai daug. Stiprus posūkis į savęs pažinimą, išgydymą. Ko išmokau? Ką patyriau? -tai, kad nauja gali supurtyti, išmušti pagrindą iš po kojų tam, kad ateitų nauji supratimai, naujas pajautimas, naujos įžvalgos, -supratimą, kad aš pati ir mano pasaulis nėra toks, kokį aš matau. Kad didelė mano gyvenimo dalis-tai iliuzija, sukurta taip nuostabiai, kad atrodo kaip tikra. Nuo tikrovės uždanga čia pat. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog taip yra, -kad šis pasaulis gali būti paprastas ir suprantamas. Tikros žinios yra labai paprastos. Tereikia tik pažvelgti į savo širdį, eiti širdies keliu, pažinti jos paslaptis, -supratimą, kad galiu juoktis, džiaugtis dėl to, dėl ko anksčiau liūdėjau, nors ir jaučiu, kad tai dar ne pabaiga. Dar turiu baimių: vienišumo, atskirties ir kt. -Begalinis Indrės davimas, dosnumas. Ji pavyzdys, kaip reikia duoti iš tikrųjų, o ne tik dėtis dosniais. Ji davė supratimą, kad net būti dosniu iš tikrųjų irgi reikia nusipelnyti. Tai kartais ne taip lengva. Dėkoju už visa tai. DĖKOJU už: -supratimą, kad tai, kas yra manyje, neturi ribų. Vienintelis kelias, galingas, amžinas, kuris neišduoda-meilės kelias. Niekas įveikt negalės. Nekankins vienatvė baisi, kai tiek nuostabių žmonių aplink. Jie šalia manęs visada ir buvo. -už dėkingumą savo skausmui. Jis man atnešė ryžtą, jėgą. -už supratimą, kad yra ne tik skausmo taurė, bet ir kita: žmogaus gerumo, dosnumo, stiprybės, meilės taurė. Ją ištuštinę pajuntame, koks didelis, gražus ir prasmingas yra gyvenimas. Yra posakis: "Jei į kalnus išeini, kam sunki kuprinė?" Paliekam naštas slėniuose. -už tavo meilę, Indre, besąlyginę, begalinę, už padrąsinimus. -už ramybę, sužeistų sielų paguodą, išgydymą, viltį. Mes visi, tavo meilės išauginti, išpuoselėti. Mes per tave tekančios KŪRĖJO meilės vaisiai. Ir ta vidinė ramybė, suglausti mūsų išaugę sparnai prieš skrydį yra sauganti, globojanti mus. Ji nepanaikins mūsų troškimo išskleisti sparnus skrydžiui. Laisvei sukurti mūsų sparnai. -už tai, kad tamsa liks tik tamsa tada, kai mes neaugsime, nesieksime tikslo, -už supratimą, kad patys esam savo gyvenimo kūrėjai. Juk šitiek metų vilioja dangus, ar išskleisim sparnus, ar paliksim laukus? Ir kai mes vienąkart nurimę ateisim, KŪRĖJAU, prie tavo durų stovėsim, ar praversi jas mums, ar nebarsi: juk tai ilgai keliavom. Ir niekas neprilygs mūsų šviesai ir drąsai.